Tikros istorijos: atpažink, kada padėti ragelį

Name: Padėk ragelį
Address: 49 S. Konarskio gatvė, Vilnius, 03123, LT

INICIATORIAI

Pakelk ragelį Sukčiai_Romantinis sukčius

Romantiniai sukčiai

Pakelk ragelį Sukčiai_Finansinis sukčius

Investiciniai pažadai

Pakelk ragelį Sukčiai_Pareigūnas sukčius

Netikri pareigūnai

Skambutis iš „banko“

KĄ DARYTI?

Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai

Vertink tau parašiusį nepažįstamą žmogų kritiškai, ypač jei jis iš karto siekia aktyviai bendrauti, pavyzdžiui, prisipažįsta, kad myli vos po poros dienų bendravimo internetu.

Žinok, kad kitame ekrano gale esantis ir su tavimi bendraujantis – nebūtinai yra tas pats asmuo, kuriuo prisistato. Pažiūrėk, ar jo socialinė paskyra atitinka tai, ką pasakoja naujasis pažįstamas ar pažįstama, ar bendraujant netrūkinėja vaizdo kamera, neva neleidžianti pasikalbėti realiu laiku.

Būk atidus, bendraudamas užsienio kalba. Nepervedinėk pinigų asmeniui, kurio nesi nė karto matęs ir pažįsti tik iš susirašinėjimo ar pokalbių telefonu.

Netikėk gražiomis ar graudžiomis istorijomis apie įvykusias nelaimes, neaukok pinigų interneto draugui.

Neteik savo mokėjimo kortelių, interneto bankininkystės duomenų, asmens dokumentų kopijų.

Žinok, kad prieš atlikdami pervedimą visi Europos mokėjimo paslaugų teikėjai automatiškai patikrina, ar gavėjo vardas, įmonės pavadinimas sutampa su nurodytu sąskaitos numeriu (IBAN). Jeigu ketini pervesti pinigų nepažįstamam asmeniui ir gauni pranešimą, kad jo duomenys nesutampa – sustok, tai labai rimtas įspėjimas, kad bendrauji su sukčiumi. Jei supratai, kad patekai į sukčiaus pinkles, nutrauk bendravimą, tačiau stenkis išsaugoti visą bendravimo istoriją. Kreipkis į teisėsaugą, o jei pateikei ir banko sąskaitos duomenis – susisiek su savo banku.
Visų pirma, niekada neskubėk priimti sprendimo ir tikrink informaciją. Atsimink – spaudimas pernelyg greitai priimti sprendimus ir patikėti asmenines lėšas nežinomiems subjektams – apgaulės požymis. Tai signalas, kad neverta prasidėti.

Niekada neinvestuok į finansines priemones, kurių nesupranti.

Jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, tai greičiausiai bus bandymas išvilioti pinigus.

Jei siūlo greitą grąžą ir jokios rizikos – iškart baik pokalbį.

Jei pokalbis pradedamas rusų kalba – iškart baik pokalbį.

Kritiškai vertink kiekvieną netikėtai gautą siūlymą investuoti. Nesusižavėk diagramomis, kuriose neva rodomas augantis finansų priemonės pelnas – sukčiai kepa tokias suklastotas diagramas kaip bandeles.

Patikrink, ar siūloma investavimo platforma yra patikima. Peržiūrėk Lietuvos banko viešai skelbiamus įstaigų, turinčių teisę teikti investavimo paslaugas, sąrašus. Taip pat verta apsilankyti Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) įspėjimų investuotojams polapyje – čia nurodomos visame pasaulyje nelegaliai finansines paslaugas teikiančios įstaigos.

Be to, ieškok atsiliepimų apie siūlymą ir domėkis, ar nėra jau anksčiau nukentėjusių žmonių įspėjimų.

Neperduok savo įrenginių kontrolės – neleisk įrašyti jokių programų į savo įrenginius.

Išsiaiškink lėšų grąžinimo sąlygas – visuomet domėkis, kokiomis sąlygomis ir kada galėsi atsiimti investuotas lėšas.

Saugok asmeninę informaciją. Netikėtai gavęs siūlymą investuoti, niekada neatskleisk savo asmeninės ar finansinės informacijos.

Naudokis tik oficialiais bendravimo kanalais ir nesileisk į bendravimą privačiomis žinutėmis ar pokalbių programėlėse.
Netikėk skambučiais iš asmenų, prisistatančių pareigūnais.

Sukčiai keičia metodus, prisistato įvairių institucijų (mob. ryšio operatoriaus, elektros tiekėjo, finansų įstaigos, policijos) darbuotojais. Dažnu atveju kalba rusiškai arba nerišliai lietuviškai.

Nei policija, nei banko darbuotojai neskambina vaizdo skambučiais per „Whatsapp“, „Viber“ ir panašias programėles.

Atmink, kad pareigūnai niekada neprašo asmens kodo ar kitų duomenų, elektroninės bankininkystės slaptažodžių ar banko kortelės duomenų telefonu.

Policijos pareigūnai bendrauja tik lietuvių kalba.

Jei į namus atėjo nepažįstamasis, prisistatantis pareigūnu, paprašyk, kad parodytų tarnybinį pažymėjimą, neatiduok jam pinigų ar banko kortelės, neleisk skaičiuoti grynųjų, neva tam, kad patikrintų, ar jie tikri.

Kilus įtarimui, neatidaryk durų ir iškart skambink 112.
Įsidėmėk: finansų įstaigos niekada neprašo konfidencialių prisijungimo, mokėjimo kortelių duomenų, neįtraukia aktyvių nuorodų į susirašinėjimą, o skubos ar grėsmės imitavimas („paskyra bus užblokuota“, „būtina patvirtinti“) dažniausiai signalizuoja apie sukčiavimą.

Banko darbuotojai bendrauja lietuvių kalba, ne rusiškai.

Jei sako, kad pastebėtos įtartinos operacijos iš tavo sąskaitos, baik pokalbį, junkis prie savo interneto banko per jo oficialią programėlę arba interneto svetainę ir patikrink šią informaciją.

Naudokis tik oficialiais banko interneto svetainėje skelbiamais kontaktais. Prieš tai patikrink, ar svetainė nesuklastota, t. y. ar visi simboliai atitinka oficialų banko pavadinimą ir interneto adresą. Nespausk SMS ar el. paštu gautų nuorodų, kurios nukreipia jungtis per el. bankininkystę.

Neskenuok jokių QR kodų, esančių banko padaliniuose ar prie bankomatų (jei banko darbuotojai, dirbantys skyriuje, to neprašo).

Netvirtink mokėjimo operacijų, kurių pats nepradėjai.
Jei daiktą perki internetinėje parduotuvėje, visada patikrink interneto svetainės adresą. Įsitikink, ar nėra interneto svetainės pavadinime ar pačioje svetainėje gramatikos klaidų, sukeistų žinomų prekės ženklų pavadinimų raidžių. Atkreipk dėmesį, ar interneto svetainės adresas nesibaigia trumpiniu .net ar .org – šie trumpiniai retai vartojami realių e. parduotuvių adresuose. Patikrink, ar interneto adresas prasideda trumpiniu https.

Įvertink atsiskaitymo už prekes ar paslaugas būdus. E. parduotuvėse rekomenduotume atsiskaityti už prekes per elektroninę bankininkystę, nes fiktyvios e. parduotuvės dažniausiai tokios galimybės neturi. Mokėjimo kortelės duomenis vesk tik įsitikinęs, kad duomenų suvedimo aplinka saugi. Jeigu abejoji, kortelės duomenų nevesk.

Pasidomėk interneto svetainės registracijos data. Dažniausiai fiktyvios interneto svetainės sukurtos neseniai, tai gali nesutapti su žinomų prekių ženklų, kurie tariamai reprezentuojami joje, veiklos istorija. Registravimo datą galima pasitikrinti WHOIS duomenų bazėje.

Atkreipk dėmesį į kontaktinę informaciją: adresą, telefono numerį ir elektroninį paštą. Dažniausiai fiktyvios e. parduotuvės naudojasi bendriniais elektroninio pašto adresais (pvz., besibaigiančiais @gmail.com, @yahoo.com, @yandex.com ir pan.). Taip pat dažnai paspaudus kontaktinės informacijos nuorodą nepateikiama jokia informacija.

Pasidomėk prekių užsakymo, apmokėjimo, pristatymo ir grąžinimo sąlygomis, privatumo (duomenų apsaugos) politika. Daugeliu atvejų netikrose e. parduotuvėse nėra šių skilčių.

Palygink prekių ar paslaugų kainas. Jei e. parduotuvėje siūlomų paslaugų ar prekių kainos įtartinai mažos arba nuolaidos itin didelės, bet trumpalaikės (trunka kelias valandas), patartina atidžiau įvertinti, ar ši parduotuvė yra tikra.

Paieškok klientų atsiliepimų. Pravartu viešojoje erdvėje, prieš nusprendžiant pirkti prekes, paieškoti kitų klientų atsiliepimų apie e. parduotuvę ir kritiškai juos įvertinti.
Jeigu parduodi daiktą per skelbimų portalą ir prašai atsiskaityti pavedimu, atsimink – pirkėjui reikia žinoti tik tavo mokėjimo sąskaitos numerį, vardą ir pavardę. Jokių kitų duomenų, kad pervestų pinigus, jam nereikia, todėl neatskleisk nei PIN, nei CVC kodų, nei kortelės numerio, nei kitos informacijos.

Įsidėmėk – parduodant daiktus per skelbimų portalus sukčiai mėgina siūlyti, neva atvažiuos kurjeris ir sumokės už prekę, reikia tik užpildyti anketą. Joje dažniausiai reikalaujama suvesti ir jautrią prisijungimo prie banko informaciją, o tada iš sąskaitos pavagiami pinigai. Dėl to išgirdęs tokį pasiūlymą nutrauk bendravimą ir informuok skelbimų svetainės administratorių.